- tūpuoti
- tūpúoti, -úoja, -ãvo intr. DŽ1 1. Skr, KlvrŽ eiti sunkiai, iš lėto, tūpčiojant, tupiniuojant: Drūktai apsidaręs arba sergąs tūpu tūpu tūpúoja, t. y. eina J. Iš paleidimo pavasarį palikau be kojų, tūpuodamas bepaeitu Ggr. 2. Skr tūpčioti, lankstytis: Į lovos galą atsirėmus liepė ma[n] daktaras tūpúot Jrb. 3. tvarkyti, krapštyti ką nors: Da apie namus galiu tūpúot Dglš. Ana vis tiek tūpúoja, krapšto ką, o tada įsidirbi Trgn. \ tūpuoti; atitūpuoti; nutūpuoti; patūpuoti; partūpuoti; pratūpuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.